varvùlis. varvulỹs.
1. varveklis 1: Be naščių tuoj apsipili, an kelnių tuoj ledų varvùliai pasdaro. Belieka jam atminčiai varvulių žvakės nuo stogo.
2. snarglys: Eina apsliaukojęs, varvùlis valig kelių. Varvùlis panosėj. Kai žmogus vargulys, tai iš nosies varvulỹs. Sėdi svotuliukas, jo panosėj varvuliukas.
3. kas nuvarvėję, nuovarva: Dovydonis laupinėjo nagu vaško varvulius, krovė juos aplink dagtį. Garavo ant primuso verdančių medžio klijų puodas, visas apvarvėjęs rudais varvuliais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.