x
.
vartauniñkas (-nỹkas;), -ė. vartáuninkas (-nykas). prekininkas, prekiautojas: Kurs pelno, tas vartauniñkas. Vartáuninkas žmogus – moka vartavoties ir mažmožiais. Matom, ko nedaro vartaunykai: meluo [ja] be galo, keikas girdamys tavorus savo. Tėvas jo, papratęs vartavoties, norėjo ir sūnų savo vartaunyku arba kupčiu regėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.