„Varputis“ – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, ploną, linksną šakelę, viršūnę ar ūglį (pvz., gluosnio, beržo, žilvitis). Dažnai vartotas poezijoje ir tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. „Beržo varputis švelniai mosavo vėjy.“
2. „Prie upės gluosnio varpučiai linko.“
3. Metaforiškai: „Jaunuolis lieknas kaip varputis.“
Trumpai: Maža, lanksti augalo dalis; poetiškas žodis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.