varpuotumas

Varpuotumas – tai kalbos ypatybė, kai garsai [v], [vʲ] (liet. „v“, „vė“) virsta garsais [u̯], [u] (liet. „u“, trumpasis „u“) arba išnyksta. Dažniausiai pasitaiko tarmėse ar senojoje raštoje.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj „vanduo“ – „anduo“.
2. Vietoj „vakar“ – „akar“.
3. Vietoj „vyras“ – „yras“.
4. Vietoj „einu vėl“ – „einu uėl“.

Tai natūralus kalbos pokytis, ypač greitai kalbant.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'varpuotumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Varpuotumas – tai kalbos ypatybė, kai garsai [v], [vʲ] (liet. „v“, „vė“) virsta garsais [u̯], [u] (liet. „u“, trumpasis „u“) arba išnyksta. Dažniausiai pasitaiko tarmėse ar senojoje raštoje. Pavyzdžiai: 1. Vietoj „vanduo“ – „anduo“. 2. Vietoj „vakar“ – „akar“. 3. Vietoj „vyras“ – „yras“. 4. Vietoj „einu vėl“ – „einu uėl“. Tai natūralus kalbos pokytis, ypač greitai kalbant.