x
várnūtis. varnū́tis.
1. varniukas 1: Varna eglė [je] tura várnūčius. Varnū́čiai mažiejai daug ėda. Jau negraži vaikai, juodi kaip várnūčiai. Ir atrado ežere an to žolyno [prigėrusį vaiką],
teip išsiplėtęs kaip várnūtis. Kaip várnūčių vaikų (labai daug) .
2. žioplys: Ana buvo tokia várnūtis.
ne várnūčiais penė́tas; . gudrus, apsukrus. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.