varlinėjimas

Varlinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, neretai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą; plepėjimą, tuščią kalbą, "vandens pylimą".

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
"Vėl pradėjo varlinėti apie savo dieną, o esmės – nė žodžio."
2. Raštu:
"Jo ataskaita – grynas varlinėjimas, daug žodžių, bet mažai faktų."
3. Nuomonė:
"Vietoj aiškaus atsakymo girdime tik varlinėjimą."

Sinonimai: plepėjimas, tuščioji kalba, žodžių švaistymas, vandens pylimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Varlinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, neretai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą; plepėjimą, tuščią kalbą, "vandens pylimą". Pavyzdžiai: 1. Pokalbyje: "Vėl pradėjo varlinėti apie savo dieną, o esmės – nė žodžio." 2. Raštu: "Jo ataskaita – grynas varlinėjimas, daug žodžių, bet mažai faktų." 3. Nuomonė: "Vietoj aiškaus atsakymo girdime tik varlinėjimą." Sinonimai: plepėjimas, tuščioji kalba, žodžių švaistymas, vandens pylimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.