x
várgintojas (-is), -a. vargìntojas (-is). kas vargina, kamuoja, kankina: Ežys baisiausias gyvačių vargintojas ir naikintojas. Tada Jonas Vaitkus pagrįžo į Žemaičius, nuėjo į namus savo buvusio pono ir vargintojo, pasivogė nuo jo daug piningų ir pabėgo. Dukrele vargintoja, namelių gaišytoja, … su kuo šiąnakt kalbėjai? Kur dabar jisai, vargintojėlis, po margą svietelį trankos?. Pjūklas suskambėjęs nulėkė į krūmus, ir aš negalėjau atsistebėti, kaip sąžiningai jį buvo tėvas ūkininkas išmokęs gerbti šventą darbo įrankį, savo vargintoją ir duonos pelnytoją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.