Vargamisrystė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuolatinį, sunkų vargimą, skurdą, neturėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: „Tarpukario Lietuvoje daug šeimų gyveno vargamisryste.“
2. Apibūdinant gyvenimą: „Jų vargamisrystė truko visą gyvenimą – nuo badų iki šalto namo.“
3. Perkeltine prasme: „Jo dvasinė vargamisrystė pasireiškė kaip nuolatinis liūdesys.“
Sinonimai: skurdas, neturtas, nelaimė, kančia.
Pastaba: Žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar kalbant apie istorinį skurdą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.