vargalioti

Vargaliotis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis vargšą, betkurį, elgetą arba žmogų, patiriantį didelę kentėjimą, skurdą. Dažnai vartojamas apibūdinti labai neturtingą, vargingą asmenį, kartais su atspalviu apgailėtino, apleisto gyvenimo.

Pavyzdžiai:
1. Senasis vargaliotis kasdien klajojo po miestą, prašydamas duonos.
2. Rašytojas aprašė vargaliotį, kuris nors ir skurdžiai, bet išlaikė orumą.
3. Nepamirškime tų vargaliotių, kurie kenčia nuo šalčio ir alkio.

Sinonimai: vargšas, betkurys, elgeta, skurdžius, nuskurdęs žmogus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vargalioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vargaliotis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis vargšą, betkurį, elgetą arba žmogų, patiriantį didelę kentėjimą, skurdą. Dažnai vartojamas apibūdinti labai neturtingą, vargingą asmenį, kartais su atspalviu apgailėtino, apleisto gyvenimo. Pavyzdžiai: 1. Senasis vargaliotis kasdien klajojo po miestą, prašydamas duonos. 2. Rašytojas aprašė vargaliotį, kuris nors ir skurdžiai, bet išlaikė orumą. 3. Nepamirškime tų vargaliotių, kurie kenčia nuo šalčio ir alkio. Sinonimai: vargšas, betkurys, elgeta, skurdžius, nuskurdęs žmogus.