x
.
varčyti, -ija, -ijo (warczyć). prieštarauti, murmėti, ginčytis: Kurie varčijo kaltybę prigimtąją bei pageidimą pačią per save nesantį grieku pražudančiu. Apie tatai minykai ir jų varčijąsis sinodus Tridentino toktai pramano.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.