Varanginis – tai senovės skandinavų karys, tarnavęs Bizantijos imperatoriaus (Carigrado) sargybiniu ar samdiniu IX–XIV a. Dažniausiai tai buvo vikingai iš Rusios ar Skandinavijos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinis – Bizantijos imperijos samdinys iš šiaurės tautų.
2. Perkeltinė prasmė – stiprus, ištikimas karys ar sargybinis.
Pavyzdžiai:
- Varangų sargyba saugojo Bizantijos imperatorių.
- Jis kovojo kaip varanginis – drąsiai ir ištikimai.
- Varangai dalyvavo mūšiuose Balkanuose ir Mažojoje Azijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.