vanskara
Vanskara (skr. वासंकार = IAST: vāsaṃkāra) – budizmo filosofijoje tai protinis veiksnys, kuris sukuria priklausomybę arba "įsikūrimą", dažniausiai siejamas su troškimu išlaikyti malonų patirtį arba būseną. Tai subtili sąlyga, lemianti atsikartojančią egzistencinę įstrigimą (samsarą).
Pagrindinė reikšmė:
Vanskara yra viena iš dvylikos sąlygotos kilmės grandžių (pratityasamutpada), atsakinga už karminių tendencijų formavimąsi sąmonėje, kurios vėliau veda į gimimą ir kančią.
Pavyzdžiai:
1. Troškimas pratęsti meditacijos džiausmingą būseną – jei besimedituojantis prisiriša prie ramybės pojūčio, tai sukelia vanskarą, kuri gali vėl atsirasti ateityje kaip priklausomybė.
2. Praktikuojant dosnumą, bet geidžiant pagyrimo – dosnumo veiksmas, pamėgtas egoistiniu tikslu, sukuria karminę tendenciją (vanskarą) dėl pripažinimo.
3. Pasikartojančios mintys ar įpročiai – pvz., pyktis, kuris, dažnai kartojantis, tampa įprasta psichine reakcija (vanskara), sąlygojančia tolesnes panašias patirtis.
Svarbiausia: Vanskara – tai ne veiksmas, o psichinis įspaudas, kuris palieka pėdsaką sąmonėje ir nulemia ateities patirtis. Budizmo praktikoje jos išnyksta, išsilaisvinus iš troškimų ir nekintančio savasties iliuzijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.