Vankrikštai – tai krikšto apeigos, atliekamos mirusiam nekrikštytam kūdikiui arba nevaisingai nėščiai moteriai (pvz., persileidus), siekiant suteikti dvasinį palaiminimą ir leisti palaidoti krikščioniškoje kapinėse.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Lietuvoje iki XX a. vid. vankrikštai buvo praktikuojami katalikų kaime, kai kūdikis mirė prieš krikštą.
2. Literatūrinis: Žymėtoje rašytojos I. Šeiniaus knygoje „Vilkų duona“ aprašomas vankrikštų paprotys.
3. Dabartinis: Šiuolaikinėje Lietuvoje vankrikštai retai atliekami, bet išlikę kaip tautinis paveldas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.