Vanduonis – senas lietuviškas terminas, reiškiantis vandens telkinį (pvz., ežerą, tvenkinį, balą) arba vandens vietą (pvz., šulinį, versmę). Dažniausiai vartotas poetiškai ar senuosiuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Einu prie vanduonio girdyti vandens šnabždesio. (ežeras/šaltinis)
2. Kaimo vanduonis – senas šulinys su ratu.
3. Poetinis vandens sinonimas: „Vanduoni, vandeni, tu šaltas ir skaidrus...“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.