Terminas „vandendaris“ reiškia vandens paukštį, dažniausiai nardantį (pvz., antį, žąsį, gulbę). Tai poetiškas arba senstelėjęs žodis, vartojamas literatūroje ar tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Eilėraštyje:
„Vandendaris tyliai plaukė mirksinčio ežero glėbyje.“
2. Tautosakoje:
„Vandendaris ant vandens, o siela – danguje.“
3. Apibūdinime:
„Tai buvo gražus baltas vandendaris, kurį mes pavadinome gulbe.“
Trumpai:
Tai poetiška vandens paukščio apibūdinimo forma, ne vartojama kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.