valkùmas. →valkus:
1. Valkumo riba. Toks buvo [tešlos] valkùmas – galėjai ant rankos vynioti, nelūžo. Na, kad ir valkumas to drėgno riebaus molio! Valkumas didelis tėra tik minkšto dalgio. Aukso valkumas ir kalumas. Kitoks našumas, kitoks valkumas atsirasdavo [pavasarį] sustirusiuose per žiemą senelio sąnariuose.
2.
3. → valkus 4: Man valkùmo netrūksta.
4. → valkus 5: Negi lygu karvės valkùmas: viena tik dvi savaites būna užtrūkus, o kita bent du mėnesiu išbūna be pieno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.