"Valktė" – senas lietuviškas terminas, reiškiantis ilgą, sunkią kelionę ar keliavimą, dažnai siejamą su vargingu, vienišu ar ilgalaikiu persikraustymu / klajonėmis.
Pavyzdžiai:
1. Jis išėjo į ilgą valktę po svetimas žemes.
2. Senovės prekeiviai dažnai ėmėsi pavojingų valkčių.
3. Tą valktę atsiminsiu visą gyvenimą.
Pastaba: Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.