x
valdỹstė.
1. valstybė, valdoma teritorija: Adalbertas, kunigas iš Pragos, atskrijo į lenkų valdystę. Ringaudas … miršta palikinas valdystę sūnui Mindaugui.
2. valdžia: Ermanarikas, viešpats gotų (gudų), įgavęs kardu sau valdystę. Žmogelis … šlovina didžiai dangaus valdystę.
3. valdymo būdas, valdysena: Įvairios šalys reikalauja ir įvairių valdysčių. Gilioje senovėje tarpe lietuvių buvo drūta jau valdystės tvarka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.