"Valčiauninkas" – tai valstietis, neturintis žemės, dirbantis už algą (samdomas darbininkas) arba už natūrą (pvz., už pragyvenimą). Terminas kilęs iš žodžių "valčia" (skurdas, vargai) ir buvo paplitęs XIX a. – XX a. pradžioje Lietuvoje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Valčiauninkai dažnai dirbo dvaruose ar turtingų valstiečių ūkiuose.
2. Literatūrinis: Žemaitės romane "Kleras" aprašomi valčiauninkų sunkūs gyvenimo sąlygos.
3. Šiuolaikinis pritaikymas (metaforiškai): Nepilną darbo dieną dirbantis darbuotojas kartais vadinamas šiuolaikiniu valčiauninku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.