.
valasniñkas (-ỹkas) (włosiennica, вoлocницa).
1. landuonis, aptaka: Jam, sako, pirštą valasniñkas ėda. Jegu žaizda ilgai n’išgyja, sako, prisimetė valasnỹkas. Jam valasnỹkas buvo, ir dar̃ pirštas sopa. Man an kojos susukė valasnỹką. Valasniñkas įsimetė į koją. Įsimetė kojon valasnỹkas, negaliu pabūt apsiavęs. Pripuolė ugnis su valasnyku. Nedabojosi, dabar valasninkas pripuolė.
2. streptokokas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.