Valakuotis – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečių pabėgimą nuo savo žemės valdytojo (dvarininko) ir pilietinės pareigos (pavyzdžiui, karo tarnybos) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XVI–XVIII a.).
Pagrindinės reikšmės:
- Pabėgimas nuo privalomų darbų ar mokesčių.
- Slapstymasis miškuose ar užsienyje.
- Dažnai tai buvo pasipriešinimo priespaudai forma.
Pavyzdžiai:
1. Ekonominė priežastis – valstietis, negalėdamas išsimokėti mokesčių, pabėgdavo į mišką.
2. Karo metu – valstiečiai bėgdavo nuo priverstinės karo tarnybos ar plėšikaujančių karių.
3. Masinis reiškinys – XVII a. karų ir maro metu valakuočių skaičius ženkliai išaugo.
Poveikis: Dvarai netekdavo darbo jėgos, valdžia siekdavo sugrąžinti bėglius įstatymais ir baudomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.