Valakininkas – istorinis terminas, reiškiantis valaką (žemės matą) valdantį žemdirbį, dažniausiai būtent valstietį, turintį vieną valaką žemės. Tai buvo laisvas ūkininkas, nepririštas prie baudžiavos, mokėjęs mokesčius valdžiai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Žemvaldys – žemės savininkas arba naudotojas, valdantis valaką (apie 21 ha).
2. Laisvasis valstietis – skirtumas nuo baudžiauninko iki 1861 m.
Pavyzdžiai:
- XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valakininkai sudarė pagrindinę laisvųjų valstiečių grupę.
- 1557 m. Agrarinė reforma (valakų reforma) įteisino valakininkų statusą – kiekvienas gavo vienodą žemės plotą (valaką).
- Istoriniuose dokumentuose minimi Povilas, valakininkas iš Aukštadvario, mokėjęs duoklę didikui.
Trumpai: Valakininkas – laisvas valstietis ūkininkas, valdęs vieną valaką žemės LDK laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.