vakarúotojas, -a.
1. kas vakare dirba (ppr. susibūrę į vienus namus): Vakarúotojos vakaravo vienoj pirkioj. In vakarúotojas ateidavo velniai. Mama sena, ana ažsiprašė vakaruotojų.
2. kas vakare linksminasi: Vakarúotojos jau eina, skubinkim ir mes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.