vakaronė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vakaroti:
1. Jy nevakaronė́ja, ej [o] gult. Nū vakaronėsim – turim balanų. Aš dar tep vakaronėju, verpiu, ale mane paėmė snaudulys. Sueinam mergos, būlo, vakaronė́jam. Seniau buvo talkos, vakaronė́jom, dartės nieko, tik su buteliu prisišauki. Juzė buvo atejus vakaronėt, atsinešus megzt.
2. Vieną vakarą tas kriaučius ilgai vakaronė́jo.
pavakaronė́ti.
1. vakare suėjus, drauge padirbėti: Pavakaronė́jam, paverpiam ir turim siūlų. Vienąsyk pas vieną sueina – iškulia, tai kitąsyk pas kitą pavakaronė́ja vakare, sueję ir kulia.
2. pavakaroti 2: Nusbaladojo mano vyras net in kitą sodžių pavakaronėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.