vak

Vak – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „žodis“, „kalba“ arba „pažadas“. Dažniausiai vartotas sakytinėje kalboje, ypač tautosakoje.

Pavyzdžiai:
1. „Aš tau duodu savo vaką“ – „Aš tau duodu savo žodį“ (pažadą).
2. „Laikykis savo vako“ – „Laikykis savo žodžio“.
3. „Vakas ne paukštis, išskrenda – nepagausi“ – patarlė, primenanti, kad ištartas žodis yra negrįžtamas.

Šiuolaikinėje kalboje šis žodis beveik nevartojamas, išskyrus frazeologizmų ar poetiniame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	Vak – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „žodis“, „kalba“ arba „pažadas“. Dažniausiai vartotas sakytinėje kalboje, ypač tautosakoje. Pavyzdžiai: 1. „Aš tau duodu savo vaką“ – „Aš tau duodu savo žodį“ (pažadą). 2. „Laikykis savo vako“ – „Laikykis savo žodžio“. 3. „Vakas ne paukštis, išskrenda – nepagausi“ – patarlė, primenanti, kad ištartas žodis yra negrįžtamas. Šiuolaikinėje kalboje šis žodis beveik nevartojamas, išskyrus frazeologizmų ar poetiniame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.