vaišus

„Vaišus“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dosnus, išlaidus, puotaujantį (žmogų). Dažniausiai vartotas su neigiamu atspalviu – apie pernelyg išlaidų ar prabangiai gyvenantį asmenį.

Pavyzdžiai:
1. Senasis ponas buvo labai vaišus – visados šėmė svečius brangiais vynais.
2. Per vaišų gyvenimą jis greitai išleido visą paveldėtą turtą.
3. Nors ir vaišus, bet širdis turėjo dosnų. (retesnis neutralus atspalvis)

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose. Artimiausi sinonimai – išlaidus, dosnus, puotaujantis.

Įrašas
Paaiškinimas	„Vaišus“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dosnus, išlaidus, puotaujantį (žmogų). Dažniausiai vartotas su neigiamu atspalviu – apie pernelyg išlaidų ar prabangiai gyvenantį asmenį. Pavyzdžiai: 1. Senasis ponas buvo labai vaišus – visados šėmė svečius brangiais vynais. 2. Per vaišų gyvenimą jis greitai išleido visą paveldėtą turtą. 3. Nors ir vaišus, bet širdis turėjo dosnų. (retesnis neutralus atspalvis) Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose. Artimiausi sinonimai – išlaidus, dosnus, puotaujantis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.