Vaistėtojas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gydytoją arba gydytoją-vaistininką (žmogų, kuris gamino vaistus ir juos skyrė ligoms gydyti).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje vaistėtojai naudojo žoleles ir kitas natūralias medžiagas.
2. Kaimo vaistėtojas padėdavo ne tik gydyti, bet ir patarti.
Sinonimai: gydytojas, žolininkas, medikas (sen.)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.