vaisìnimas. vaisìnimos.
1. → vaisinti
2.
2. → vaisinti
3. Gaspadorius leido žvejoti žuvis vaisìnimos laike.
apvaisìnimas. → apvaisinti 1: Dirbtinis apvaisìnimas. Akmenys įvairiose tautose dažnai siejami su apvaisinimo galia. Po kviečių apvaisinimo prasideda grūdo augimas. Rugių apsivaisinimas yra kryžminis.
įvaisìnimas. → įvaisinti:
1. Lietuvninkai stengėsi prieš kartupelių įvaisinimą. Žuvies įvaisìnimas.
2. Jau gale kovinio, vėliaus ale pradžioje karvelinio [mėnesio],
pradeda bitelės savo įsivaisinimo darbą.
išvaisìnimas. → išvaisinti
1.
pavaisìnimas.
1. → pavaisinti 1: Iš ryto ir iš vakaro užsiųsk mums lytutėlį ant javo pavaisinimo.
2. → pavaisinti
3. Visoms nėščioms ir auginančioms linksmą pasivaisinimą ir patarpimą duoti.
pravaisìnimas.
1. → pravaisinti 1: Duok šventą pravaisinimą.
2. → pravaisinti 3: Parodė dvasia šventa didį pravaisinimą vaikų Izraeliaus Egipte.
privaisìnimas. → privaisinti 1: Padarykigi tai del privaisinimo viernų garbintojų tavo.
užvaisìnimas. → užvaisinti:
1.
2. Užvaisinimas žuvių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.