vaikščiuonėlis

Vaikščiuonėlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neskubėtį, ramų pasivaikščiojimą (dažnai gamtoje ar poilsio tikslu). Jis išreiškia ne tik veiksmą, bet ir malonų, atpalaiduojantį laiką.

Pavyzdžiai:
1. Po pietų išėjome į mišką trumpam vaikščiuonėliui.
2. Jūros pakrantės vaikščiuonėlis visada atpalaiduoja.
3. Senoji pora kas vakarą eina į parką savo įprastam vaikščiuonėliui.

Sinonimai: pasivaikščiojimas, kelionėlė (nekelta prasme).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vaiksciuonelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vaikščiuonėlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neskubėtį, ramų pasivaikščiojimą (dažnai gamtoje ar poilsio tikslu). Jis išreiškia ne tik veiksmą, bet ir malonų, atpalaiduojantį laiką. Pavyzdžiai: 1. Po pietų išėjome į mišką trumpam vaikščiuonėliui. 2. Jūros pakrantės vaikščiuonėlis visada atpalaiduoja. 3. Senoji pora kas vakarą eina į parką savo įprastam vaikščiuonėliui. Sinonimai: pasivaikščiojimas, kelionėlė (nekelta prasme).