Vaikėpalaikis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis vaiko globėją (pvz., tėvą, opiekūną ar kitą asmenį, rūpinantis vaiku).
Pavyzdžiai:
1. Tėvas yra pagrindinis vaikėpalaikis šeimoje.
2. Teismas nustatė vaikėpalaikį, kai vaikai neteko tėvų.
Trumpai: terminas vartojamas teisiniuose, socialiniuose ar kasdienės kalbos kontekstuose, nusakant asmenį, atsakingą už vaiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.