Vaikėkštis – tai istorinis bajorų titulas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atitinkantis kunigaikščio sūnų arba žemesnės pakopos kunigaikštį, neturintį savarankiško valdovo statuso.
Pavyzdžiai:
- Jonušas Radvila (iš pradžių vadintas vaikėkščiu, nes buvo kunigaikščio sūnus).
- LDK kontekste – kunigaikščių giminės (pvz., Gediminaičių) atšakų atstovai, valdę nedidelius dvarus.
- Terminas dažniausiai vartotas XIV–XVI amžiais, vėliau išnyko, pakeistas paprastu „kunigaikščiu“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.