Vaidušis – tai lietuvių mitologijoje ir tautosakoje mirusiųjų dvasia, siela, vaiduoklis. Dažnai vaizduojamas kaip bepalvis, neramus, kartą baisus, kartą liūdnas vaizdinys, susijęs su mirusiųjų pasauliu.
Pavyzdžiai:
1. Tautosakoje: „Naktį kapinėse pasirodė vaidušis – baltas šmėkla, skendinti senųjų kapų.“
2. Perkeltine prasme: „Po nelaimės jis vaidušiu klajojo – tylus ir nuliūdęs.“
3. Frazeologijoje: „Gyvena kaip vaidušis“ – apie žmogų, atsiskyrusį nuo pasaulio ar netekusį gyvenimo prasmės.
Trumpai: Vaidušis – mirusiojo dvasia / vaiduoklis; gali reikšti ir labai liūdną, atsiskyrusį žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.