Vaidilas – tai senovės baltų (lietuvių) žynys, apeiginis dainininkas ir ritualų atlikėjas, dažnai siejamas su šventaisiais miškais, ugnimi ir dievų garbinimu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Senovės baltų dvasinis lyderis, tarpininkas tarp žmonių ir dievų.
2. Apeigų vadovas, žinantis mitus, giesmes ir ritualus.
3. Sinonimas – „žynys“, „šventikas“.
Pavyzdžiai:
- Senovėje vaidilas vadovaudavo aukojimo apeigoms šventajame miške.
- Legendose vaidilai saugojo ugnį ir perdainuodavo pasaulio sukūrimo mitus.
- M. Pretorijus savo raštuose mini vaidilus kaip baltų religijos išlaikytojus.
Trumpai: Vaidilas – senovės baltų žynys, apeigų ir tradicijų perduotojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.