Vaidelotas – tai senovės baltų (lietuvių, prūsų) žynys, šventikas arba šventvietės (alko) tarnas, atlikęs apeigas, aukojęs dievams.
Pagrindinės reikšmės:
- Pagonių baltų religinis veikėjas, žynys.
- Alkinių apeigų vykdytojas.
- Kartais vadinamas ir žyniu, burtininku.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Senovės lietuvių vaidelotas aukojo dievams ant alkakalnio.
2. Prūsų vaidelotas rūpinosi šventu ugnaviečiu.
3. Alkos vaidelotas žinojo ritualų ir gydymo burtus.
Sinonimai: žynys, šventikas, alkininkas (retai).
Dėmesio: Terminas vartojamas tik istoriniame, mitologiniame kontekste apie pagoniškąją Lietuvą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.