Vaidelis – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškęs:
1. Pagonių šventiko – žynį, atliekantį apeigas, aukojimą senovės baltų religijoje.
2. Krikščionių laikų – žemesnės rango dvasininką arba parapijos kunigą (dažniausiai vartota iki XVIII a.).
Pavyzdžiai:
- Senovėje vaidelės rūpinosi ugnimi šventojoje giraitėje.
- XVI a. dokumentuose minimas vaidelis, aptarnaujantis kaimo bažnyčią.
Trumpai: Tai religinis tarnautojas – pagonių žynys arba ankstyvasis krikščionių kunigas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.