Vaideliotis – tai senovės Lietuvos (XIII–XVI a.) žynys, šventikas, kuris rūpinosi ugnimi, aukomis ir šventvietėmis (alkais). Tai buvo svarbi religinė ir visuomeninė pareigybė iki krikšto.
Pavyzdžiai:
- Vaideliotis rūpinosi šventąja ugnimi, kuri niekada negalėjo užgesti.
- Jis atlikdavo aukojimo ritualus dievams (pvz., Perkūnui) dėl derliaus ar pergalės.
- Alkų (šventviečių) prižiūrėtojas – tvarkė vietas, kur buvo aukojama.
- Po Lietuvos krikšto (1387 m.) vaideliotių vaidmuo palaipsniui nyko, nors kai kurie papročiai išliko kaip liaudies tradicijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.