Terminas „vagilka“ – tai žargoninis žodis, kilęs iš rusų kalbos (ваги́лка), kuris lietuvių kalboje reiškia ilgą, siaurą, dažniausiai medinę lentą arba siją, naudojamą:
1. Statybose – laikinoms konstrukcijoms, perdangoms, tiltams per griovius.
2. Kaimo/ūkių praktikoje – kaip laikinas tiltelis, traukiamasis takas per purvą ar balą.
3. Pernešimui krovinio (kartu su kita persona) – kaip improvizuotos „neštuvės“.
Pavyzdžiai:
- „Užmetėm vagilkas per griovų, kad galėtume pereiti.“
- „Iš vagilkų sukalėm laikiną tiltą per upelį.“
- „Nunešėm maišus ant vagilkos – vienas gale, kitas priekyje.“
Trumpai tariant: vagilka – ilga laikina lenta arba sija, naudojama kaip pagalbinė konstrukcija ar neštuvė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.