Vadinėjimas – tai kalbinė priemonė, kai žodis ar frazė vartojami ne tiesiogine, o perkeltine prasme, dažniausiai siekiant sukurti vaizdingą ar emocingą išraišką. Tai stilistinė metaforos forma.
Pagrindiniai bruožai:
- Panaudojamas palyginimas (pvz., "liūtas" – drasus žmogus).
- Sukuria vaizdinį ar asociaciją.
- Dažnas poezijoje, publicistikoje, šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų komandos liūtas – reiškiantis stipriausią žaidėją.
2. Jos akys – dangaus melsvumas – apie mėlynas akis.
3. Gyvenimo kelias – apie gyvenimo eigą.
4. Laiko žmona – apie senstantį daiktą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.