Ūžčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tylus, neaiškus šnabždesys, šlamėjimas, ūžimas (pvz., vandens, vėjo, minios). Dažnai vartojamas apibūdinti neskaidriam, nuolatiniam garsui.
Pavyzdžiai:
1. Upių ūžčiojimas ramina.
2. Miško gilumoje girdėjosi paslaptingas ūžčiojimas.
3. Tolumoje ūžčiojo jūros bangos.
4. Klausėsi žmonių minios ūžčiojimo turguje.
Sinonimai: šnabždesys, šlamėjimas, ūžimas, murmesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.