ūryti

ū̃ryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). ū́ryti

1. nuolat įkyriai barti, ūdyti: Kasdien ūrija, ir kasdien tas pats. Jis ū̃rija i ū̃rija mane rytą vakarą. Ją vis ū̃rijo ū̃rijo, ir išėjo iš galvos. Jų vaikai nepaklusnūs, tai tėvai juos ūrija ir ūrija. Par dienas ū̃rija vaikesą. Ū̃riji ū̃riji tu jį. Ū̃riju aš jau jį tiek ir tiek, bet kad jau nė [ra] žmogaus, tai nė [ra]. Perniai jau smulkiau suskaldė malkas, kai pradėjau ū̃ryt. Žmogaus niekad nereik par daug ū̃ryt.

2. barant varyti dirbti: Kad jau reikia ū̃ryt – toks ir be darbinykas.

3. barant varyti laukan: Gero žmogaus nereikia ūryt – jis pats susipranta. Ū̃rija kai šunį iš kuknės.

4. pykti, rūstauti: Ko čia ū́riji visas rytas?!.
apū̃ryti. apibarti, išplūsti: Apū̃ryk tuos piemenis, o tai visą vasarojų išganis. Ją apibara, apū̃rija nusišaukę.
išū̃ryti. barant išvaryti: Tik išūrijau iš pievų – jau jie vasarojuj atsidūrė. Išū̃rijo šiaip ne teip žentą iš namų, ale kaži kaip be jo apsieis? Bobos išū̃rijo piemenį iš namų kaip kokį šunį.
nuū̃ryti. barant nukamuoti: Nuū̃rytas vaikelis.
paū̃ryti. kiek pabarti: Kad paūrija parėjęs!
užū̃ryti

1. užuiti, užengti: Visiškum tą piemenėlį užū̃rijo. Ir užūrijo namie tą mergaitę.

2. užsirūstinti, užpykti, užsispirti: Kitas tai, ka tik kiek, tuo užsiū́rija, tai jau neperginsi.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ū̃ryti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). ū́ryti<br/>1. <span class="explanation">nuolat įkyriai barti, ūdyti: </span> Kasdien ūrija, ir kasdien tas pats. Jis ū̃rija i ū̃rija mane rytą vakarą. Ją vis ū̃rijo ū̃rijo, ir išėjo iš galvos. Jų vaikai nepaklusnūs, tai tėvai juos ūrija ir ūrija. Par dienas ū̃rija vaikesą. Ū̃riji ū̃riji tu jį. Ū̃riju aš jau jį tiek ir tiek, bet kad jau nė [ra] žmogaus, tai nė [ra]. Perniai jau smulkiau suskaldė malkas, kai pradėjau ū̃ryt. Žmogaus niekad nereik par daug ū̃ryt. <br/>2. <span class="explanation">barant varyti dirbti: </span> Kad jau reikia ū̃ryt – toks ir be darbinykas. <br/>3. <span class="explanation">barant varyti laukan: </span> Gero žmogaus nereikia ūryt – jis pats susipranta. Ū̃rija kai šunį iš kuknės. <br/>4. <span class="explanation">pykti, rūstauti: </span> Ko čia ū́riji visas rytas?!. <br/><b>apū̃ryti</b>. <span class="explanation">apibarti, išplūsti: </span> Apū̃ryk tuos piemenis, o tai visą vasarojų išganis. Ją apibara, apū̃rija nusišaukę. <br/><b>išū̃ryti</b>. <span class="explanation">barant išvaryti: </span> Tik išūrijau iš pievų – jau jie vasarojuj atsidūrė. Išū̃rijo šiaip ne teip žentą iš namų, ale kaži kaip be jo apsieis? Bobos išū̃rijo piemenį iš namų kaip kokį šunį. <br/><b>nuū̃ryti</b>. <span class="explanation">barant nukamuoti: </span> Nuū̃rytas vaikelis. <br/><b>paū̃ryti</b>. <span class="explanation">kiek pabarti: </span> Kad paūrija parėjęs! <br/><b>užū̃ryti</b><br/>1. <span class="explanation">užuiti, užengti: </span> Visiškum tą piemenėlį užū̃rijo. Ir užūrijo namie tą mergaitę. <br/>2. <span class="explanation">užsirūstinti, užpykti, užsispirti: </span> Kitas tai, ka tik kiek, tuo užsiū́rija, tai jau neperginsi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.