Ūmijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sumažėjimą, nykimą, silpną būseną (pvz., sveikatos, jėgų, aktyvumo). Dažniausiai vartojamas apie fizinę ar psichinę negalią, silpnumą.
Pavyzdžiai:
1. Sveikatos problema:
Po ilgos ligos jautėsi didelis ūmijimas.
2. Jėgų praradimas:
Senatvė atnešė ūmijimą ir nuovargį.
3. Aktyvumo mažėjimas:
Per karantiną pajuto bendras ūmijimas ir noras nieko nedaryti.
Sinonimai: silpnumas, nusilpimas, išsekimas, letumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.