Ūdžia – tai dažniausiai vienaskaitos, kilmininko linksnio forma nuo žodžio ūdis (dažniau vartojama kaip ūkis), reiškianti:
1. Kaimo ūkis, sodyba (seniau):
Pavyzdys: "Jis gyveno toli nuo miesto, savo ūdžioje."
2. Perkeltine prasme – asmeninė erdvė, užsiėmimas, reikalai:
Pavyzdys: "Kiekvienas turi savo ūdžią, kurioje geriausiai orientuojasi."
Pastaba: Šis žodis dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniausiai vartojamas žodis ūkis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.