„Užvičia“ yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užmiršta, užleidžia, palieka be priežiūros (dažniausiai apdirbamą žemę, lauką).
Pavyzdžiai:
1. Seniai užvičioję laukai apaugo krūmais.
2. Kaimynas užvičiojo dirvą, nes neturėjo laiko ją arti.
3. Jeigu žemė ilgai užvičiama, ji nustoja duoti derlių.
Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.