Užvėjė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vietą už vėjo (užuovėją), kur vėjas nepučia, arba vietą, esančia už kaimo, už sodybos (pakraštį, užkampį).
Pavyzdžiai:
1. Sėdime užvėjėj, saulė šilda, o vėjas čia nepasiekia.
2. Tas tvoros kampas – gryna užvėjė, ten visada ramu.
3. Seniau užvėjė vadindavo kaimo galą, kur gyveno neturtingiausi.
Trumpai: Užvėjė – užuovėja arba užkampis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.