Užutakis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užutėkis (maža įlanka, užutėkis, nedidelė įlankelė). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba apibūdinant ramius, uždarus vandens plotus.
Pavyzdžiai:
1. Prie ežero užutakio stovėjo senas kaimo tiltelis.
2. Valtys plaukė tyliu užutakiu, apsuptu beržų.
3. Jūros užutakyje buvo ramu, net bangos nepasiekdavo.
Trumpai: Maža, užtverta įlanka ar įlankelė (dažnai ežere, upėje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.