užupiltis

Užupiltis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užpildymą, užkimšimą (dažniausiai skylės, įdubos ar panašaus netobulumo). Vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė (fizinis užpildymas):
- Sienos skylę reikia užupilti cementu.
- Įdubą kelyje užupilė žvyru.
2. Perkeltinė prasmė (užpildyti laiką, tuštumą):
- Pokalbio pauzes jis užupildavo anekdotais.
- Norėdama užupilti vienišumą, ji daug skaitė.

Sinonimai: užpildyti, užkimšti, užtaisyti.
Pastaba: Šis žodis yra retesnis nei „užpildyti“, dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzupiltis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Užupiltis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užpildymą, užkimšimą (dažniausiai skylės, įdubos ar panašaus netobulumo). Vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė (fizinis užpildymas): - Sienos skylę reikia užupilti cementu. - Įdubą kelyje užupilė žvyru. 2. Perkeltinė prasmė (užpildyti laiką, tuštumą): - Pokalbio pauzes jis užupildavo anekdotais. - Norėdama užupilti vienišumą, ji daug skaitė. Sinonimai: užpildyti, užkimšti, užtaisyti. Pastaba: Šis žodis yra retesnis nei „užpildyti“, dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse.