x
.
užùpečis. ažùpečis. užpečis: Ėmiau, nuejau ažùpečin ir atsisėdau, kad nesmaišyč. Įneš’ kokį ražą, ažùpečis reikia pašluot. Vaikai, marš ažùpečin, nelįskit prie stalo! | Kad jau būdavo vakaruškos, tai jau aš užùpečy nebuvau, šokdavau visada. Seniau be ūsų ažùpečy ir stovi (jauni nedrįsdavo šokti) . Ar tu ažùpečy augęs, kad žmonių bijai. Marti ateis, man ažùpečis beliks.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.