užuotė

Užuotė – tai lietuvių kalbos prielinksnis, reiškiantis vietą už kažko, dažniausiai už pastato, sienos, medžio ar panašaus objekto.

Pavyzdžiai:
1. Sėdime užuotė namo (už namo).
2. Vaikai žaidė užuotė tvoro (už tvoros).
3. Pasislėpė užuotė ąžuolo (už ąžuolo).

Pastaba: Šis prielinksnis vartojamas tik vienaskaitos vietininke (kur?) ir yra retas, dažniau sutinkamas tarmėse ar senesniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje paprastai vartojamas „už“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzuote' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Užuotė – tai lietuvių kalbos prielinksnis, reiškiantis vietą už kažko, dažniausiai už pastato, sienos, medžio ar panašaus objekto. Pavyzdžiai: 1. Sėdime užuotė namo (už namo). 2. Vaikai žaidė užuotė tvoro (už tvoros). 3. Pasislėpė užuotė ąžuolo (už ąžuolo). Pastaba: Šis prielinksnis vartojamas tik vienaskaitos vietininke (kur?) ir yra retas, dažniau sutinkamas tarmėse ar senesniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje paprastai vartojamas „už“.