užumoka

Užumoka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuojauta, užuominą, užuotarą arba užuotakį. Dažniausiai vartojamas poetiniame arba senesniame kontekste, nusakant paslėptą mintį, užuominą arba netiesioginį priekaištą.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Jo žodžiuose skambėjo lengva užumoka“ – reiškia, kad kalboje buvo užuomina ar priekaištas.
2. Literatūroje:
„Eilėraštyje – užumoka meilės skausmui“ – simbolinė užuomina apie meilę.
3. Kasdienybėje:
„Nusiteikęs klausyti, jis jautė užumoką jos tonui“ – pajuto netiesioginį priekaištą ar užuominą.

Trumpai:
Tai užuomina arba paslėptas priekaištas, dažniau sutinkamas rašytinėje arba poetinėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Užumoka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuojauta, užuominą, užuotarą arba užuotakį. Dažniausiai vartojamas poetiniame arba senesniame kontekste, nusakant paslėptą mintį, užuominą arba netiesioginį priekaištą. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: „Jo žodžiuose skambėjo lengva užumoka“ – reiškia, kad kalboje buvo užuomina ar priekaištas. 2. Literatūroje: „Eilėraštyje – užumoka meilės skausmui“ – simbolinė užuomina apie meilę. 3. Kasdienybėje: „Nusiteikęs klausyti, jis jautė užumoką jos tonui“ – pajuto netiesioginį priekaištą ar užuominą. Trumpai: Tai užuomina arba paslėptas priekaištas, dažniau sutinkamas rašytinėje arba poetinėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.