Užumarka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuominą, užsiminimą (netiesioginį nurodymą, užmaskuotą užrauką).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje: „Jis dėl algos neužsiminė, bet visą laiką kalbėjo apie išlaidas“ – čia užumarka apie norą didesnio atlygio.
2. Literatūroje: „Autorius užumarka apie herojaus praeitį palieka skaitytojų fantazijai“ – netiesioginis užraukimas.
3. Kasdienybėje: „Be užumarkų, tiesiog pasakyk, ko nori!“ – prašymas kalbėti tiesiai, o ne užsiminti.
Trumpai: tai netiesioginis užsiminimas, dažnai siekiant išvengti tiesioginio teiginio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.